- griūžtis
- griūžtìs sf. (4) Slnt, Erž žr. 1 grūžtis: 1. Toki griūžtìs įsimetė į pilvą, sugriauža ir varo laukan Grg. 2. Jis turia jau tokią griū̃žtį – vis susiraukęs, susisukęs Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.